Vaizdo įrašo tekstas

FAEF piliečių suvažiavimo atidarymas 2021 m. spalio 2 d.

Europos valstybės sistema per visą Europos istoriją iš esmės keitėsi tris kartus. Tačiau vienas dalykas nepasikeitė: Europos valstybių sistemų anarchijos pobūdis. 

Pirmiausia viduramžiais vyravo bajorų tarpusavio kovų anarchija. Vestfalijos taika 1648 m. ją nutraukė, sukūrus nacionalines valstybes, tačiau šioms toliau kariaujant, atsirado nacionalinių valstybių anarchija. 

Nuo 1951 m. besiformuojanti Europos Sąjungos valstybių sutarčių sistema sukėlė sutarčių anarchiją. ES valstybės narės ignoruoja sutartis, jei mano, kad jų laikymasis kenkia jų nacionaliniams interesams. Tai, skatinama populistinio nacionalizmo, yra rimtų konfliktų šaltinis. 

Europos federalistų aljanso piliečių suvažiavimas numato kitą Europos valstybių sistemą - federacines Jungtines Europos Valstijas, paremtas federacine konstitucija ir laisvas nuo anarchijos šios valstybių sistemos viduje.

Dabartinė sutarčių anarchija de facto prasidėjo 1950 m. gegužės 9 d. Šumano deklaracija. Tuomet Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas (Robert Schuman) pabrėžtinai pareiškė, kad Europa turi tapti federacija. Tačiau, nepaisant to, kad nemažai didžių mąstytojų, pirmiausia tokie žmonės kaip Victoras Hugo ir Altiero Spinelli, siekė sukurti konstitucija grindžiamą Europos federaciją, R. Schumanas nurodė vyriausybių vadovams šią federaciją grįsti sutartimis.

Todėl dabar Europos Sąjunga 27 valstybes nares valdo iš viršaus į apačią kaip vieną valstybę. Tačiau sutartys, kaip tokio valdymo pagrindas, neturi sielos. Į valstybę panašiai sistemai reikia konstitucijos. Su tikra trias politica, kurioje būtų išlaikoma pusiausvyra, naudojant stabdžius ir atsvaras. 

Leiskite man sugrįžti daugiau nei du šimtmečius atgal ir pažvelgti į tai iš istorinės perspektyvos. 1787 m. 55 Filadelfijos konvento nariai išmetė į šiukšlių dėžę "Konfederacijos straipsnius", turėjusius toliau sieti 13 valstijų, buvusių britų kolonijų. 

Kodėl jie tai padarė? Todėl, kad jau tada buvo aišku, jog valdyti valstybių grupę sutartimi yra sisteminė klaida. Tiems, kurie tuo abejojo, Džeimsas Madisonas (James Madison) ir Aleksandras Hamiltonas (Alexander Hamilton) negailestingai atskleidė sistemines darbo su sutartimis klaidas.  

Filadelfijos konventas nepaisė įgaliojimų ištaisyti savo sutarties klaidas ir sukūrė pirmąją pasaulyje federalinę konstituciją. Robertas Šumanas (Robert Schuman) ir jo patarėjas Žanas Monė (Jean Monnet) turėjo tai žinoti. 

Šumanas turėjo reikalauti, kad būtų sukurta federalinė Europa su konstitucija. Konstitucija - tai siela, kurioje glūdi pagrindiniai viltingo ir saugaus sambūvio principai. Konstitucijos nebuvimas arba prasta jos konstrukcija - tai tarsi namas, pastatytas ant judraus smėlio. Arba su įtrūkimais pamatuose. Žiurkės ir tarakonai randa angas ir platina savo ligas. 

Todėl Europos federalistų aljansas atmeta sutartimis grindžiamą Europos Sąjungą ir, kaip ir Filadelfijos konventas, siekia federalinės konstitucijos, kuri būtų federacinių Jungtinių Europos Valstijų pagrindas.

Rugsėjo 15 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė pranešimą apie Sąjungos padėtį. Jos pavadinimas buvo: "Sąjungos sielos stiprinimas". 

Siela? Europos Sąjungai vadovauja ne parlamentinė demokratija, o administratorių oligarchija. Iš viršaus nuleistomis privalomomis direktyvomis be integralios politinės atskaitomybės ES griauna valstybių narių suverenitetą ir veda jas į asimiliacijos, o ne integracijos procesą, išsaugodama jų individualumą. 

Šioje Sąjungos būklės ataskaitoje taip pat nepasimokyta iš istorijos. Po 1787 m. Amerikos pavyzdžiu pasekė dar dvidešimt šešios valstybės. Dabar jose kartu gyvena 42% pasaulio gyventojų. 

Nesuskaičiuojami socialinių grupių bandymai federalizuoti Europą visada sulaukdavo politinio pasipriešinimo. Kaina, kurią už tai turėjo sumokėti Europa, yra siaubinga.

Kartais manęs klausia: "Europos Sąjunga irgi daro gerų dalykų, ar ne?" Tai neteisingas klausimas. 

Teisingas klausimas: "Jei Jungtinės Europos Valstijos būtų buvusios įkurtos iškart po 1787 m., ar būtume turėję niokojančius Napoleono karus, Vokietijos ir Prancūzijos karus, kurie sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą, o dėl blogos 1919 m. Versalio taikos sutarties ir sutartimis paremtos, taigi bejėgės, Tautų lygos - Antrąjį pasaulinį karą? 

Ar Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos gyventojai būtų kentėję fašistinės diktatūros metus? Ar Balkanų šalys būtų buvusios suskaldytos religinių karų?" 

O už Europos ribų geopolitiniu požiūriu? Ar Korėjos karas, Vietnamo karas, invazijos į Iraką ir Afganistaną, Rusijos įvykdyta Gruzijos ir Ukrainos dalių vagystė kada nors būtų įvykę, jei Europa būtų buvusi federacinė valstybė, turinti autoritetingą geopolitinę poziciją? 

Ar galėjo konfliktas Artimuosiuose Rytuose kilti ir taip smarkiai vystytis po 1948 m., ar Palestina ir Izraelis jau seniai būtų tapę Europos federacijos valstybėmis narėmis ar asocijuotomis partnerėmis? 

Ar Amerika, Jungtinė Karalystė ir Australija būtų sudariusios neseniai sudarytą Aukuso paktą, kad sutramdytų Kiniją? Paktą, kuris, atrodo, skelbia naują pasaulio tvarką kaip "anglo aljansas"? 

O kaip dėl ES bejėgiškumo kovojant su skurdu, vaikų darbu, neraštingumu, benamyste, pabėgėliais, rasizmu, korupcija, godumu, visuotiniu atšilimu, visuotinio skiepijimo nuo Kovido pandemijos trūkumu, ekonomine nelygybe, vergija, badu ir klaidinančiomis sąmokslo teorijomis? Kiek sielos yra imigrantų stūmimo atgal į jūrą politikoje?

Ar taip sunku suprasti, kad Europos Sąjungos bejėgiškumo priežastis yra sutarčių anarchija?

Tikrovė tokia, kad finansiniai ir materialiniai interesai išstūmė vertybių pojūtį. O Europos Sąjunga tėra nacionalinių interesų sankaupa. Kaip politinė bendruomenė ji neturi sielos, smegenų ir galios. Tai tik techninė, biurokratinė, ekonominė sąjunga. 

Ji ne tik neturi galiojančio konstitucinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima priimti visiems privalomus sprendimus, bet ir moralinių vertybių, tokių kaip vilties ir laimės ryšys, teisingumas ir solidarumas. 

Europos Sąjunga neturi politinio ir filosofinio pagrindo tokioms vertybėms kaip teisingumas, laisvė, menas ir kultūra - būtiniems humaniško pilietiškumo įkvėpimo šaltiniams. Toks pagrindas gali būti išreikštas tik konstitucijoje, o būtent jos Europos Sąjungai trūksta.

Albertas Einšteinas kartą pasakė: "Problemas sukelia ne tie, kurie gali jas išspręsti". Tai diskvalifikuoja ES vadovus kaip problemų sprendėjus. Turi atsistoti kiti žmonės, ypatingi žmonės, kurie, nemėgstantys administracinės oligarchijos ir mėgstantys atstovauti žmonėms demokratinėje federacinėje valstybėje, mąsto, skaito, mokosi ir naudojasi savo žiniomis, kad suteiktų Europai sielą, kurios ji ilgisi jau 200 metų. Federalinės konstitucijos sielą. 

Mes neiname į gatves su vėliavomis, nestatome barikadų, nešturmuojame vyriausybinių pastatų. Taikomasis mokslas ir moralinė atsakomybė yra Europos federalistų aljanso piliečių suvažiavimo pagrindas. 

Mūsų Konventas ketina patobulinti federalinės konstitucijos projektą ir pasiūlyti jį ratifikuoti žmonėms, kaip tai padarė Filadelfijos Konventas. Kaip teisinis federacinės valstybės sistemos pagrindas, tarnausiantis kaip pasaulio federacijos, grindžiamos Žemės konstitucija, kuria siekiama pakeisti sutartimis grindžiamą Jungtinių Tautų sistemą, statybinis elementas. 

Kai po dešimties metų Piliečių konvento nariai, kaip federalinės konstitucijos kūrėjai, pažvelgs atgal nuo federacinės Europos iki dabartinių laikų, jie nesupras, kaip galėjo egzistuoti sutartimis grindžiama Europos Sąjunga.

Dabar galima pradėti nagrinėti preambulę. Šios Konstitucijos dalies pakeitimai turėtų būti pateikti per dvi savaites el. paštu citizensconvention@faef.eu. Su Konvento procedūra galima susipažinti interneto svetainėje diskusijų forume (www.faef.eu). 

Europos federalistų aljanso valdybos vardu skelbiu Piliečių suvažiavimo pradžią.